• Išlaikymas (alimentai) nepilnamečiams vaikams.

Nepriklausomai nuo to, ar tėvai yra išsiskyrę ar visai nebuvo susituokę arba įregistravę partnerystės, jiems įstatymas nustato pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti priteisiamas ir tada, kai tėvai gyvena kartu ir nereiškia reikalavimo dėl santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo, jei vienas iš tėvų neteikia išlaikymo vaikui.

Jeigu tėvai nėra nutraukę santuokos ir nepatvirtintas jų gyvenimas skyrium, tačiau vienas iš tėvų ar abu nevykdo savo pareigos išlaikyti vaikus, teisę kreiptis į teismą su prašymu priteisti išlaikymą turi vienas iš vaiko tėvų, globėjas (rūpintojas), valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras.

Sunki materialinė padėtis ir nuolatinių pajamų neturėjimas neatleidžia nei vieno iš tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus, bet gali turėti įtakos nustatant išlaikymo dydį.

Nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką arba pradėdami gyventi skyrium sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formą. Šią sutartį tvirtina teismas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.  

Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Išlaikymui prteisti teismui pateikiamas prašymas dėl teismo įsakymo išdavimo arba ieškinys, pagal ieškovo (pareiškėjo) arba atsakovo gyvenamąją vietą, ieškovo (pareiškėjo) pasirinkimu.

Pilnamečio brolio (sesers) pareiga išlaikyti nepilnametį brolį (seserį)

Pilnametis brolis (sesuo), turintis galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingą nepilnametį brolį (seserį), neturintį tėvų arba negalintį gauti jų išlaikymo.

• Išlaikymas pilnamečiams vaikams iki 24 metų amžiaus, gerai besimokantiems vidurinėje, aukštojoje, aukštesniojoje ar profesinėje mokykloje dieninėse studijose

2013 metų birželio mėn 20 d. Civilinis kodeksas buvo papildytas nauju 3.1921 straipsniu, Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, skirtu būtent sulaukusių pilnametystės vaikų išlaikymui. Iš šio straipsnio matyti, jog tam kad vaikas turėtų teisę prašyti teismo priteisti išlaikyma, jis turi:

• mokytis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą;
• būti ne vyresnis (-ė) negu 24 metų;
• jam būtina materialinė parama;

Nagrinėdamas prašymą dėl išlaikymo (alimentų) priteisimo , teismas privalo atsižvelgti į vaikų, sulaukusių pilnametystės:

• turtinę padėtį
• gaunamas pajamas
• galimybę patiems gauti pajamų
• kitas svarbias aplinkybes

Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, taip pat atsižvelgia:

• tėvų šeiminę padėtį
• tėvų turtinę padėtį
• tėvų galimybes teikti išlaikymą (pvz.: nedarbingumo lygis)
• kitas bylai svarbias aplinkybes

Priteisti išlaikymą galima prašyti tiek iš vieno iš tėvų, tiek ir iš abiejų tėvų.

• Buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas

Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti.

Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės.

Sutuoktinis, kuris dėl santuokos sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjo įgyti kvalifikacijos (baigti studijų), turi teisę reikalauti iš buvusio sutuoktinio atlyginti mokymosi baigimo ar savo perkvalifikavimo išlaidas.

Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą.

Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes.

Išlaikymo dydis mažinamas ar priteisiamas tik laikinas išlaikymas arba atsisakoma priteisti išlaikymą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:

1) santuokos trukmė buvo ne ilgesnė kaip vieneri metai;

2) sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, yra padaręs nusikaltimą kitam sutuoktiniui ar jo artimiesiems giminaičiams;

3) sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, savo sunkią materialinę padėtį sukūrė pats savo kaltais veiksmais;

4) išlaikymo reikalaujantis sutuoktinis santuokos metu neprisidėjo prie bendro turto gausinimo ar tyčia kenkė kito sutuoktinio ar šeimos interesams.

Teismas gali pareikalauti iš buvusio sutuoktinio, privalančio teikti išlaikymą kitam sutuoktiniui, pateikti adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą.

Išlaikymas priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma arba periodinėmis išmokomis (renta), mokamomis kas mėnesį, arba priteisiamas tam tikras turtas.

Kai santuoka nutraukta pagal vieno sutuoktinio prašymą dėl kito sutuoktinio neveiksnumo, sutuoktinis, kurio iniciatyva buvo nutraukta santuoka, privalo atlyginti neveiksnaus buvusio sutuoktinio gydymo ir priežiūros išlaidas, jeigu jos nėra padengiamos iš valstybinio socialinio draudimo lėšų.

Teismo sprendimas priteisti išlaikymą yra pagrindas steigti atsakovo turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu buvęs sutuoktinis nemoka priteisto išlaikymo, išieškoma iš jo turto įstatymų nustatyta tvarka.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus buvusių sutuoktinių turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms apsprendžiančioms išlaikymo reikalingumą, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. Periodinės išmokos mokamos iki išlaikymą gaunančio asmens gyvos galvos ir kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kai buvęs sutuoktinis, iš kurio priteistas išlaikymas, miršta, pareiga mokėti išlaikymą pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, neatsižvelgiant į palikimo priėmimo būdą.

Kai buvęs sutuoktinis, kuriam priteistas išlaikymas, miršta arba sudaroma nauja santuoka, išlaikymo mokėjimas nutraukiamas. Mirties atveju teisė reikalauti įsiskolinimo ar dar nesumokėto išlaikymo pereina mirusiojo įpėdiniams. Nutraukus naują santuoką, įgyjama teisė reikalauti atnaujinti išlaikymo mokėjimą, jeigu išlaikymo reikalingas sutuoktinis augina vaiką iš ankstesnės santuokos arba prižiūri invalidą vaiką iš ankstesnės santuokos. Visais kitais atvejais sutuoktinio iš vėlesnės santuokos pareiga išlaikyti kitą sutuoktinį atsiranda pirmiau nei tokia sutuoktinio iš ankstesnės santuokos pareiga.

• Tėvų išlaikymas (alimentai tėvams)

Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus

Pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis.

Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų.

Išlaikymas mokamas (priteisiamas) nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį.

Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų.

Vaikaičių ir senelių tarpusavio išlaikymas

Pilnamečiai vaikaičiai, turinys galimybę, privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus senelius.

Seneliai, turintys galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingus savo nepilnamečius vaikaičius, neturinčius tėvų arba negalinčius gauti jų išlaikymo.

Kai nesusitariama dėl alimentų (išlaikymo) gražiuoju, teisminiu būdu priteisiami alimentai (išlaikymas) šiais būdais:

• Kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis
• Konkrečia pinigų suma
• Priteisiant tam tikrą turtą

Išlaikymo forma

Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kokia labiausiai atitinka vaiko interesus. Alimentų mokėjimo būdas parenkamas atsižvelgiant į vaiko poreikius, jo amžių, sveikatos būklę, tėvų turtinę padėtį, tėvų turto struktūrą, gaunamų pajamų dydį ir periodiškumą, tėvo ar motinos gebėjimą tinkamai tvarkyti turtą ir kitus kriterijus.

Teismas, parinkdamas išlaikymo formą, turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui. Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Ši išlaikymo forma taikytina tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.).

Išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti nustatytas tuo atveju, kai tai leidžia išlaikymą privalančio mokėti vaiko tėvo (motinos) turimos lėšos. Visas išlaikymo dydis tvirta pinigų suma nustatomas padauginus vieno mėnesio išlaikymo dydį iš mėnesių skaičiaus iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita. Turto vertė nustatoma remiantis verte, nustatyta pagal rinkos kainas, esančias sprendimo priėmimo metu. Rinkos vertė gali būti nustatoma remiantis inventorizaciniais duomenimis, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais.

Teismas gali priteisti išlaikymą ir keliomis įstatyme numatytomis išlaikymo formomis, pavyzdžiui: turtu ir periodinėmis išmokomis.